Botanikos institutas įkurtas 1959 m. liepos 1 d., reorganizavus nuo 1945 m. rugsėjo 15 d. veikusį Lietuvos mokslų akademijos Biologijos institutą, kurį sudarė Sistematinės-eksperimentinės botanikos ir Sistematinės-eksperimentinės zoologijos poskyriai. Nuo 1992 m. Botanikos institutas – valstybinis mokslo institutas. 2009 m. gruodžio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1800 Botanikos institutas, Geologijos ir geografijos institutas ir Ekologijos institutas sujungimo būdu reorganizuoti į valstybinį mokslinių tyrimų institutą Gamtos tyrimų centrą.

Šiuo metu Gamtos tyrimų centro Botanikos institutas yra viena didžiausių botanikos mokslo institucijų Lietuvoje, atlieka fundamentinius ir taikomuosius botanikos, mikologijos, bakteriologijos ir virusologijos mokslo tyrimus, rengia mokslininkus ir aukštos kvalifikacijos specialistus universitetams. Institute atliekami aktualūs, šiuolaikiniai fundamentiniai tyrimai, kurie atitinka prioritetines mokslo kryptis: tiriama biologinės įvairovės komponentų (induočių augalų, samanų ir dumblių, grybų ir mikroorganizmų, jų bendrijų ir buveinių) struktūros, funkcijos – augimo, vystymosi bei adaptacijų fiziologiniai mechanizmai ir dėsningumai globalios klimato kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis; mikroorganizmų biologiniai ir ekologiniai ypatumai bei funkcionavimas; augalų ligos, identifikuojant jas sukeliančius mikroorganizmus ir virusus.
     Institute dirba 66 mokslo darbuotojai, iš kurių 4 habilituoti daktarai. Instituto mokslininkų tyrimų rezultatai prisideda įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo programą, nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, ES Buveinių direktyvos (92/43/EEC) reikalavimus, tarptautinių konvencijų (CITES, Berno) mokslinio centro funkcijas. Pastarąjį dešimtmetį Instituto mokslininkai sėkmingai dalyvauja tarptautinių programų: ES FP5, FP6, ES COST, INTERREG, DANCEE, PIN MATRA (NATURA 2000) projektuose. Vykdant tarptautinį bendradarbiavimą sukaupti duomenys apie Lietuvoje saugomas biologines kolekcijas Bio CASE duomenų bazei, ES gamtos apsaugos reikalavimams įgyvendinti Lietuvoje parengtas europinės svarbos buveinių aiškinamasis vadovas, nustatyti jų vertinimo kriterijai, reglamentai, parinktos buveinių ir augalų rūšių apsaugai svarbios teritorijos, identifikuotos kai kurios europinės svarbos buveinės. Tarptautiniame kontekste botaniniai tyrimai įeina į Europos augalinės dangos kontinuumo tyrimų; Baltijos jūros veiksmų plano ekologinei būklei gerinti; Europos šalių miškų tyrimo; Europos šalių augalų virusų monitoringo ir kitas programas.
   Institutas yra Lietuvos kosmoso asociacijos narys, Lietuvos biokuro energetikos asociacijos narys. 2007–2008 m. Botanikos instituto mokslininkai vykdė Europos socialinio fondo remiamą projektą „Biologinės įvairovės tyrėjų kompetencijos plėtra (BIOTYRA)“.
   Botanikos instituto mokslininkai aktyviai priima Lietuvos mokslo tarybos kvietimus dalyvauti įvairiose mokslo programose ir projektuose. 2010 metais institute vykdomi 3 Mokslinių tyrimų ir plėtros programos „Mokslininkų (grupių) iniciatyva parengti projektai“ ir pradėti 6 Nacionalinės mokslo programos „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“ projektai. Dalyvauja Europos Sąjungos struktūrinės paramos projekte “Jūrinio slėnio branduolio sukūrimas ir studijų infrastruktūros atnaujinimas (Jūra)”, kurio metu bus renovuota ir pritaikyta moksliniams tyrimams ir studijoms Botanikos instituto Pajūrio biologijos stotis esanti Neringos sav. Neringos m. Kalno g. 22 ir yra vykdytojai Nacionalinės kompleksinės programos projekto “Biologinių ir žemės išteklių tyrimo ir naudojimo technologijų MTEP veiklai skirtos infrastruktūros kūrimas bei atnaujinimas (BIOGEONAUDA-D)” .
   Instituto mokslininkai kviečiami atlikti mokslo tyrimus, skaityti paskaitų kitų šalių mokslo įstaigose (JAV, Didžiosios Britanijos, Japonijos, Švedijos ir kt.). Drauge su Vilniaus universitetu Botanikos institutui suteikta teisė biomedicinos mokslų srities botanikos ir biologijos (mikrobiologijos, bakteriologijos, virusologijos, mikologijos) krypčių doktorantūrai.
   Per paskutinį dešimtmetį instituto mokslininkai paskelbė per 20 monografijų ir kitų leidinių, apie 1500 mokslinių straipsnių, perskaitė per 1000 pranešimų mokslinėse konferencijose, 11 mokslininkų tapo Lietuvos mokslo premijų laureatais.

Svarbiausios mokslinės veiklos kryptys:

– aplinkos kokybės būklės, gamtinių ekosistemų, buveinių, rūšių, bendrijų, populiacijų struktūros, funkcionavimo, jautrumo, pažeidžiamumo, genetinės įvairovės, adaptacijų, mikroevoliucijos globalios kaitos ir antropogeninio poveikio sąlygomis dėsningumų ir mechanizmų tyrimai, teorinių pagrindų kūrimas ir prognozė;
– Lietuvos gamtos ir biologijos išteklių būklės, kaitos tyrimai ir prognozė, išsaugojimo, atkūrimo ir tvaraus naudojimo mokslinis pagrindimas.

Instituto vadovas – dr. Juozas Labokas, tel. (8 5)2711618, (8 5)2729930,
el. p. juozas.labokas@botanika.lt
 

Bendrųjų reikalų specialistė – Julija Miklušienė, tel. (8 5) 2711618, faksas (8 5) 2729950,

el.p. julija.miklusiene@botanika.lt